Vitaminas C

Vitaminas C - askorbo rūgštis yra vandenyje tirpus vitaminas. Jis labai reikalingas imuninės sistemos veiklai, kolageno ir kaulų formavimui, energijos gamybai ir kaip antioksidantas. Be jo negalėtų vykti karnitino sintezė (karnitinas yra atsakingas už riebalų rūgščių transportą į mitochondrijas, kuriose gaminama ATF, generuojanti ląstelių energiją). Vitaminas C dalyvauja dopamino, adrenalino ir noradrenalino sintezėje, skydliaukės hormono tirozino apykaitoje, didina peptidinių hormonų stabilumą. Jis moduliuoja prostaglandinų (uždegimo medžiagų) sintezę, skatina sintezę eikozanoidų, kurie mažina trombozę ir plečia kraujagysles. Yra duomenų, kad vitaminas C kartu su vitaminu E apsaugo mažo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) nuo oksidacijos ir tuo būdu lėtina aterosklerotinius kraujagyslių pakitimus. Nustatyta, kad esant didesniam vitamino C kiekiui kraujyje, mažėja insulto rizika. Kaip antioksidantas, vitaminas C labai reikšmingas vėžinių pakitimų prevencijai, ypač skrandžio. Skatindamas veikti detoksikuojančius kepenų fermentus, vitaminas C padeda apsaugoti organizmą nuo toksiško įvairių iš aplinkos gaunamų cheminių junginių poveikio. Dalyvaudamas kolageno sintezėje vitaminas C palaiko jungiamųjų audinių elastingumą, sveikus dantis, kremzles, tarpslankstelinius diskus, kraujagysles, odą. Jo reikia, kad greičiau gytų žaizdos. Esant askorbo rūgšties trūkumui, susergama skorbutu, kuriam būdinga dantenų kraujavimas ir dantų iškritimas, mažakraujystė, negyjančios odos žaizdos. Šiuo metu tokių ryškių vitamino C avitaminozių nebūna, tačiau dėl aplinkos užterštumo, rūkymo ir kitų organizmą žalojančių faktorių bei neracionalios mitybos, vitamino C poreikis nemažėja. Nuo seno žinoma, kad vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose: citrinose, apelsinuose, greipfrutuose ir limetose, tačiau reikėtų žinoti, kad Lietuvoje paplitusių juodųjų serbentų uogose jo yra keturis kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Taip pat daug vitamino C yra raudonuosiuose serbentuose, pomidoruose, bulvėse, svogūnuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, braškėse, kiviuose. Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 procentų vitamino C. Tik rūgščiuose, raugintuose ar šaldytuose produktuose vitamino C išlieka nemažai.

Vitaminas C yra labai svarbus sergant peršalimo ligomis, imuninės sistemos stiprinimui. Vitaminas C veikia kaip imuninės sistemos stimuliatorius ir moduliatorius. Atsparumą bakterinėms ir virusinėms infekcijoms vitaminas C didina aktyvindamas leukocitus, skatindamas interferono gamybą. Su amžiumi vitamino C mažėja akyse, todėl manoma, kad papildomas vitamino C vartojimas gali sumažinti kataraktos riziką. Geležis pasisavinama geriau, kai yra pakankamai vitamino C. Todėl sergant geležies stokos mažakraujyste kartu su geležies preparatais patariama papildomai vartoti ir askorbo rūgšties. Kasdien daugiau vitamino C svarbu gauti rūkantiems, patiriantiems stresą, dirbantiems užterštoje aplinkoje.

Vitamino C gali būti askorbo rūgšties, kalcio askorbato ar kitų askorbatų mišinių pavidalo. Gamtoje jis randamas kartu su bioflavonais – aktyviomis augalinėmis medžiagomis, kurios didina C vitamino efektyvumą, ypač gebėjimą sustiprinti smulkias kraujagysles (kapiliarus). Visų multivitaminų sudėtyje yra vitamino C, bet jo reikėtų vartoti papildomai, nes reikiamas kiekis į multivitaminų tabletę netelpa. Paprastai vitamino C rekomenduojama paros norma (RPN) yra 60mg, tačiau optimali dienos norma turėtų būti apie 1000mg.