Šis tas apie mityba

Dažnai žmonės užsibrėžia pernelyg drąstiškus tikslus. Pavyzdžiui, numesti per mėnesį 20 kilogramų ar staiga tapti vegetarais ir valgyti vien tik daržoves. Tačiau norėdami subalansuoti mitybą ir pagerinti savijautą, turite vadovautis sveiku protu ir savęs pernelyg „nespausti į kampą”. Jei visą gyvenimą mėgote kiaulienos kepsnius, neturėtumėte staiga imti maitintis tik košėmis ir salotų lapais. Juk jau po dienos tokiu maistu imsime bodėtis, o dar po dviejų numosite ranka į sveiką mitybą ir grįšite prie senų įpročių.
 
Tikslas gali būti didelis, bet jo siekti turėtumėte mažais žingsneliais. Galima mitybą pradėti balansuoti ne atsisakant mėgstamų, tačiau nelabai sveikų produktų, bet mažinant jų kiekį ir racioną papildant sveiku ir naudingu mūsų organizmui maistu.
 
Įvertinkime, ką valgome
Gydytojai pataria visų pirma peržiūrėti savo mitybos racioną ir įvertinti, ar gauname pakankamą kiekį mums kasdien reikalingų maistingų medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų.
Prieš pradedant keisti mitybos įpročius, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Nes prisiskaičius įvairios informacijos apie dietas internete ar įvairiuose žurnaluose, lengvai galima tapti mitų auka. Vienas didžiausių mitų – kad sveikai subalansuotame mitybos racione neturėtų būti riebalų.
 
Pasak tarptautinio vartotojų tyrimo, kurį atliko Millward Brown, 38 proc. žmonių teigia vengiantys maisto, kuriame yra riebalų. Žmonių sąmonėje vitaminai, mineralai, baltymai, skaidulos ir angliavandeniai dažniausiai pozicionuoja kaip tos medžiagos, kurių reikia sveikai mitybai. Riebalai iš šio sąrašo išstumiami.
Tokie įsitikinamai labai neteisingi ir gali nukreipti mus netinkamu maitinimosi keliu. Svarbu, kad net 20 procentų kasdieninės energijos mūsų kūnas gautų būtent iš riebalų.
 
Gerieji riebalai – būtini
Riebalai mums reikalingi tam, kad padėtų įsisavinti vitaminus A, D, E, K palaikytų odos ir plaukų sveikumą ir grožį, hormonų gamybai ir ląstelių tvirtumui. Taip pat riebalai organizme tarnauja kaip energijos saugykla.
Ne visi riebalai yra naudingi. Gyvulinės kilmės maistas turi sočiųjų riebalų. Remiantis daugeliu tyrimų, sočiosios riebalų rūgštys skatina cholesterolio gamybą, nulemia širdies ligas. Todėl gyvulinių riebalų geriau vartoti kuo mažiau.
Visai kas kita yra „gerieji” riebalai, omega-3 ir omega-6 – šių medžiagų dažniausiai žmonės gauna per mažai, nors jos mums labai reikalingos. Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamosios riebalų rūgštys. Jos būtinos ląstelių susidarymui organizme, teigiamai veikia širdį, reguliuodamos cholesterolio kiekį kraujyje mažina širdies smūgių riziką. Nepakeičiamos riebalų rūgštys yra labai naudingos vaikams greitaisiais jų augimo periodais – pirmaisiais gyvenimo metais bei brendimo laikotarpyje, kuomet sparčiai dalinasi audinių ląstelės. Nepakeičiamųjų riebalų rūgščių turime gauti kiekvieną dieną su maistu, nes mūsų organizmas negali jų pasigaminti.
Omega-3 ir omega-6 gali būti lengvai įtraukiamos į kasdieninį mūsų mitybos racioną. Šių medžiagų gausime valgydami riebią žuvį, avokadus, graikinius ar anakardžių riešutus, vartodami augalinį aliejų ar jo pagrindu pagamintą minkštą margariną.