Nesirūpinti savimi - nemadinga

Prasidėjus Naujiesiems 2012 metams ne tik pasirenkite naujiems ir įdomiems iššūkiams, bet ir pasiruoškite aktyviam, sveikam ir visaverčiam gyvenimui.
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir didinančių gyvenimo įvairovę. Dėl greito ir nenuspėjamo gyvenimo būdo, naujausių technologijų mūsų kasdienėje buityje gyvenimas pasikeitė. Gyvename iš tiesų patogiau, bet judame mažiau. Tačiau kad ir koks greitas būtų mūsų gyvenimo tempas, svarbiausiu prioritetu turi išlikti sveikata. Todėl ir fizinis aktyvumas bei sveika mityba šiandien tapo labai aktualiomis temomis.
 
Sportuojant gerėja nuotaika
Fiziškai aktyvaus žmogaus organizmas yra daug atsparesnis ligoms nei žmogaus, kuris fiziškai yra neaktyvus. Žmogus, kuris daugiau juda – tampa žvalesnis, pagerėja nuotaika, geriau įveikia stresą bei depresiją. Taip pat ir norintiems sulieknėti siūloma tapti fiziškai aktyviais, juk judančio žmogaus ir medžiagų apykaita greitesnė, greičiau deginamos kalorijos.
 
Tvirtina ir kaulus, ir širdį
Sportuojantis žmogus gali daugiau nuveikti darbe ar kitoje srityje, nes sportas suteikia energijos. Sportas netgi apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O juk tai ligos, nuo kurių pasaulyje mirštama dažniausiai. Fizinis aktyvumas sutvirtina kaulus, raumenis ir sąnarius, žmogus tampa fiziškai stipresnis bei tvirtesnis. Sportas teigiamai veikia nervų sistemą, padeda susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, tampa lengviau mokytis, auga darbingumas.
 
Bet svarbiausia – nepersistenkite!
Tačiau jei nusprendėte pakeisti savo gyvenimo būdą ir sportuoti, svarbu pradžioje nepersistengti. Įvertinkite visas savo galimybes, ypač jei iki šiol aktyviai neužsiėmėte jokia fizine veikla. Per didelis fizinis krūvis gali pakenkti jūsų sveikatai, galite patirti traumų – pasitempti raumenis ar raiščius.
 
Maistas irgi svarbu
Tai, ką dedame į burną, irgi labai svarbu. Su maistu žmogus turi daug maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių. Taip pat maiste turi būti gausu reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų. Jei esate itin fiziškai aktyvūs, jūsų organizmui ypač reikalingas kalcis, fosforas, magnis, kalis, natris, chloras, siera.
Valgykite kuo įvairesnį maistą – bus mažesnė tikimybė, kad jūsų organizmui truks kai kurių medžiagų. Visada stenkitės išlaikyti stabilų bei normalų kūno svorį. Jei kūno svoris viršija normalų – gali padidėti rizika susirgti cukriniu diabetu, tulžies pūslės akmenlige ir kt.
 
Venkite riebalų
Rinkitės tokį maistą, kuriame yra kuo mažiau riebalų, ypač sočiųjų ir cholesterolio. Itin gausu sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje. Riebalai yra sveikos mitybos piramidės viršūnėje, taigi šiuos maisto produktus reikėtų vartoti saikingai.
 
Vaisiams – taip, saldumynams – ne
Daržovės, vaisiai, uogos ir grūdai – valgom, ir kuo daugiau! Vaisiai ir daržovės turi begalę vitaminų, kurie būtini mūsų organizmui. Kuo mažiau cukraus ir saldumynų, tuo geriau. Per gausus ir per dažnas saldumynų vartojimas skatina antsvorio augimą.
 
Druskos – tik 5 g
Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos. Gausiai vartojama druska yra vienas iš veiksnių, kuris lemia padidėjusį kraujospūdį. Valgomosios druskos rekomenduojama valgyti per dieną ne daugiau kaip 5g.
 
Mažiau alkoholio
Ribokite suvartojamo alkoholio kiekį. Nuolatinis ar gausus alkoholio vartojimas kenkia kepenims, smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Dažnai vartojant alkoholį kyla grėsmė susirgti ūmiu ar lėtiniu uždegimu.
 
Turite žinoti:
Net 6 proc. mirčių kyla dėl fizinio aktyvumo trūkumo.
Dėl mažo fizinio aktyvumo mirties priežastimi tampa 21 – 25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžys, 27 proc. diabeto ir 30 proc. išeminės širdies ligos.
Fiziškai aktyvus žmogus sumažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, sumažėja tikimybė vystytis depresijai.
Reguliari mankšta padeda išlaikyti sveiką ir gražų kūną.